81,6 proc. Lietuvos vaikų nori būti išgirsti

Antradienis 30 Gegužė 2017

Šiandien, gegužės 31-ą, artėjant Tarptautinei vaikų gynimo dienai, Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetas kartu su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo institutu, organizacija „Gelbėkit vaikus“ bei „Šviesos“ leidykla Lietuvos vaikus sukvietė į vaikų konferenciją „Lietuvos vaikų balsas“.  

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, jog pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas – LR Konstitucija – įtvirtina pagarbą ir ypatingą dėmesį vaikui. „Tačiau vertinant tai, kad Lietuvoje vaikystė vis dar mažai gerbiama, panašu, kad vaikus iš tiesų vis dar turime ginti, ginti  nuo savęs pačių – suaugusiųjų. Juk fizines bausmes, žeminančias žmogaus orumą, nederančias su esminiais žmogaus teisių principais, įstatymu uždraudėme tik prieš nepilną pusmetį. O kiek dar reikės laiko išsiugdyti kitokiems auklėjimo įpročiams ir gebėjimams?“, – retoriškai klausė pirmininkas bei pažymėjo, jog pagarbą vaikui akcentuoja ne tik LR Konstitucija, bet ir pagrindinis vaiko apsaugos ir teisių principus įtvirtinantis dokumentas – JT Vaiko teisių konvencija, kurią mūsų šalis ratifikavo 1995-aisiais. „ Konvencijos 13 straipsnis skelbia, kad vaikas turi teisę ieškoti, gauti ir perduoti informaciją ir idėjas rašytine arba spausdintine forma, meno kūriniais ar kitais būdais, jei tai nepažeidžia kitų žmonių teisių.  Tai skatina vaiką gebėti išreikšti savo mintis ir jausmus, gebėti analizuoti, apibendrinti, suteikti simbolinę prasmę įvairiems gyvenimo reiškiniams. Vaikų saviraiška ir kūryba atskleidžia mums, suaugusiems, daug tiesos apie visuomenėje vykstančius reiškinius, o taip pat mūsų, suaugusiųjų,  daromas klaidas“, – įsiklausyti į vaikų balsą skatino Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulikas. 

Komiteto pirmininkui pritarė ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, kuri V. Simuliko žodžius pailiustravo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atlikto kiekybinio Lietuvos vaikų nuomonės tyrimo „Jaunas balsas 2017“ duomenimis. „Net 81,6% 12-18 metų amžiaus Lietuvos vaikų norėtų turėti daugiau įtakos, galios ar galimybių jiems bei kitiems vaikams rūpimoms problemoms spręsti. 76,1% vaikų mano, kad politikai ir kiti asmenys, priimantys sprendimus, turėtų klausti jų nuomonės apie su jais susijusius dalykus. 36,3% vaikų neturi jokių galimybių išsakyti savo požiūrį ar nuomonę asmenims, priimantiems sprendimus, jų miesto / rajono savivaldybėje. Net 85,5% vaikų norėtų turėti daugiau galimybių išsakyti savo nuomonę dėl mokymosi ir mokyklos“, – atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatus vardijo Rasa. „Po tam tikrų skaudžių mūsų visuomenės tragedijų vis dažniau prabylame apie pilietiškumo trūkumą. Vis dar nesame pratę sureaguoti į savo kaimyno tragediją, vis dar rūpinamės tik „savo kiemu“, o toks požiūris mūsų visuomenei ir mūsų šaliai neduoda jokios naudos. Taip yra tikriausiai todėl, kad ilgus dešimtmečius niekas neklausė mūsų nuomonės – atvirkščiai – ją slopino. Dabar esame laisvi, savo sprendimus priimame patys, tad pats laikas atsigręžti į save, ypač į mūsų vaikus ir juos nuo pat mažens ugdyti mąstančius, turinčius savo nuomonę, pilietiškus“, – įsiklausyti į mažiausių mūsų visuomenės narių nuomonę skatino organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė. 

MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė Brigita Kairienė, pritardama vaikų pilietiškumo skatinimo idėjai, pažymėjo, kad labai svarbu ne tik sudaryti tinkamas sąlygas vaikams išsakyti savo nuomonę, bet ir ją išgirsti. „MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai, dėstytojai, studentai prieš porą mėnesių kreipėsi į visas Lietuvos formalaus ugdymo ir neformalaus švietimo institucijas ir pasiūlė vaikams išsakyti savo nuomonę apie jiems rūpimus dalykus. Konferencijos organizatoriai Lietuvos vaikams išsakyti savo nuomonę pasiūlė trimis jiems priimtinais būdais – siųsti pranešimus konferencijai, piešiniais ir raštu užrašant savo nuomonę konferencijos metu. Gavome daugiau kaip 30 pranešimų ir 260 piešinių iš visos Lietuvos, ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų. Vaikai pasisakė labai įvairiomis, jautriomis visuomenei temomis, tokiomis kaip smurtas šeimose, beglobiai vaikai, prekyba žmonėmis, emigracija“, – pasakoja Brigita. „Aktyvus vaikų dalyvavimas rodo, kaip Lietuvos vaikams svarbu būti matomiems ir išgirstiems, o institucijoms ir organizacijoms – kaip svarbu bendradarbiauti siekiant esminių pokyčių mūsų visuomenėje,“ – visuomenės pažangą skatinančiomis įžvalgomis dalijosi Brigita.

Prie konferencijos organizavimo prisidėjusios UAB „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė pabrėžė tokios tematikos renginio svarbą ne tik tėvams, bet ir visai mūsų visuomenei, bei pasidžiaugė, kad būtent MRU Edukologijos ir socialinio darbo institutui, bendradarbiaujant su valstybės institucijų, verslo ir NVO partneriais pavyko įgyvendinti unikalios „Lietuvos vaikų balso“ konferencijos idėją.

Išsamiau su Lietuvos vaikų nuomonės tyrimo „Jaunas balsas 2017“ išvadomis galite susipažinti ČIA

 

VIENAS MAŽAS POELGIS GALI PAKEISTI VAIKO GYVENIMĄ

Sužinokite, kaip galite padėti