Atviras laiškas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Ketvirtadienis 2 Vasaris 2017

Gerbiamas Viktorai,

labai džiaugiuosi, kad ir Jūs, ir aš esame Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų draugai. Iš direktorės Rūtos išgirdau daug gražių atsiliepimų, kaip Jūs jau daugelį metų pas juos lankotės, bendraujate su vaikais, kartu sodinate medelius. Aš Paparčiuose lankausi jau nuo 2008 metų. 

Vis dėlto vakar man buvo labai skaudu klausyti Jūsų, gerbiamas Viktorai, nuomonės, išsakytos „Žinių radijo“ laidos „Pozicija“ metu. Ypač skaudu buvo girdėti jūsų žodžius: „per dieną, staiga, globos namų pertvarkos nepadarysime, pertvarką reikia tik svarstyti“. Pripažinsiu, suglumino ir tai, jog kaip gerąjį globos namų pavyzdį paminėjote būtent Paparčių Šv. Juozapo globos namus.

Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai (Kaišiadorių raj.) man yra vienas iš teisingiausių ir geriausiai įvykdytų globos namų pertvarkos pavyzdžių. Šiandien ir Jūs, ir aš Paparčiuose jau galime džiaugtis akivaizdžiai matomu pertvarkos rezultatu, o jūs apie šią vietą vis dar kalbate kaip apie senojo tipo globos instituciją.   

Ir kaip gi jie tai padarė? Dabar  po vienu stogu Paparčiuose yra vaikų dienos centras, šeimų krizių centras ir, taip, vis dar globojami, ten gyvenantys vaikai. Šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta ir jos komanda man yra Lietuvos globos namų pertvarkos vėliavnešiai – pats geriausiais pavyzdys kitiems globos namams, kaip galima teisingai persitvarkyti – po mažą žingsnelį sukuriant kitas, taip gyvybiškai reikalingas pagalbos paslaugas šeimai ir vaikui. Taip Kaišiadorių raj. atsirado vaikų dienos centras, kurį šiandien lanko virš 30 vaikų iš aplinkinių kaimelių. Rūta, dienos centro vadovė Inga, socialiniai darbuotojai apie savo vaikus ir jų šeimas žino kiekvieną smulkmeną – kaip jie jaučiasi, apie ką svajoja, kaip geriausiai padėti jų šeimos nariams. Taip pat po vienu stogu įkurtas šeimos krizių centras, kuriame prieglobstį rado jau ne viena šeima. Dėl Paparčių komandos –  profesionalios, pasiaukojančios, o svarbiausia visada pirmiausiai matančios vaiką ir jo poreikius – šeimos sustiprinamos, „pastatomos ant kojų“ ir išleidžiamos saugiai gyventi savo gyvenimą. Tokių šeimų jau yra ne viena. Niekada nei iš direktorės Rūtos, nei iš jos komandos narių negirdėjau Lietuvoje sklandančių gandų, susijusių su globos institucijų mažinimu, tokių, kaip „uždarys globos namus per naktį, kur reikės dėti vaikus, pertvarka neįmanoma, bijome prarasti darbą ir kt.“. Teisingai įvykdžius globos institucijų pertvarką nesumažėtų globos namuose dirbančio personalo skaičius, nes būtų pradėtos teikti ne stacionarios, o kitokios, efektyvesnės pagalbos vaikui ir šeimai paslaugos, tokios kaip vaikų dienos centrai, šeimos krizių centrai, vyrų krizių centrai, maži bendruomenių namai, budintys globėjai, galų gale psichologinė pagalba šeimai. Visas šias paslaugas galėtų ir turėtų teikti dabar globos namuose dirbantis persikvalifikavęs personalas. 

Būdama Paparčiuose girdžiu tik apie svajones – vaikų ir Rūtos svajones. Viena iš naujesnių, tačiau jau beveik įgyvendinta svajonė – mažo atskiro namuko remontas ir įrengimas. Ten kelsis gyventi 6 iš 25 dabar Paparčiuose gyvenančių vaikų. Vaikai gyvens savo rankomis kuriamuose ir ruošiamuose savo šeimos namuose. Tai taip pat yra pertvarkos dalis. Siekiama, kad kuo mažiau vaikų liktų gyventi pačiuose Paparčiuose, jau nekalbant apie vieną svarbiausių pertvarkos dalių – nuolatinę, labai sėkmingą globėjų paiešką savo vaikams.

Naujausia Šv. Juozapo šeimos namų direktorės Rūtos svajonė yra apmokyti savo komandos žmones tam, kad jie galėtų tapti budinčiais (profesionaliais) globėjais. Jie turėtų būti pasiruošę bet kuriuo paros metu priimti krizinėje situacijoje atsidūrusį vaiką savo namuose. Ir, be abejonės, šita svajonė taip pat bus labai greitai įgyvendinta. Dar Rūta svajoja, kad reikėtų padėti jaunoms, besilaukiančioms mamoms, kad gimus vaikeliui jų neužgriūtų krizė.

Taigi, Gerbiamas Viktorai, Rūta tikrai gali Jums papasakoti, kad pertvarka Lietuvoje jau vyksta daugelį metų ir kad ji tikrai nepradedama staiga ir neįvyks per naktį. Svarstyti tikrai nebėra ko, yra labai aišku, kaip ir ką reikia daryti. Aišku, ką reikia daryti, jeigu tik yra noro ir jeigu TIKRAI labiausiai rūpi vaikas. 

O aš, kaip organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė, tikrai galiu pasakyti, kad pertvarka  jau seniai yra įvykusi arba vyksta ne tik Paparčiuose, bet ir kitose Lietuvos vietose:

  • Utenos „Šeimos ir vaiko gerovės centras“ po vienu stogu glaudžia vaikų dienos centrą, šeimos krizių centrą ir vis dar neįprastą reiškinį Lietuvoje – „Vyrų krizių centrą“. Savo globojamiems bei kitų rajonų vaikams uteniškiai profesionaliai ieško globėjų ir juos sėkmingai randa.
  • Globos namų pertvarka jau gerokai įpusėjusi Ukmergėje.
  • Elektrėnų savivaldybė vien per 2016 metus rado dar daugiau būdų kaip surasti naujų globėjų ir kaip paruošti budinčius globėjus.
  • Visaginas jau seniai turi susikūręs budinčių globėjų sistemą.
  • Pasvalio rajonas po globos namų stogu jau seniai įkūrė Šeimų krizių centrą, padedantį krizę išgyvenančioms šeimoms ir vaikams.
  • Kaunas jau turi 6 budinčių globėjų šeimas.
  • Šiandien Lietuvoje gyvena daugiau nei 6000 vaikų, kurie yra globojami šeimose. Taip pat yra labai daug žmonių, norinčių tapti naujais globėjais.

Į vieną laišką man netilps visi gerieji Lietuvos globos namų pertvarkos pavyzdžiai. Tačiau ypatingai noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2016 m. net trečdalis Lietuvos savivaldybių surado būdų, kaip padėti savo mažiausiems, iki trejų metukų, vaikams, kad jie nebūtų iš karto išvežti į kūdikių namus, kai jų tėvai išgyvena krizę. Tai taip pat yra pertvarkos, apie kurią visi kalbame, dalis. 

Gerbiamas Viktorai, noriu Jums priminti, kad Lietuvoje mes vis dar turime 5 kūdikių namus, kuriuose auga virš 350 mūsų pačių mažiausiųjų Lietuvos piliečių, virš 90 vyresnių vaikų globos įstaigų, kuriose gyvena augiau nei 3500 mūsų šalies vaikų. Nuoširdžiai viliuosi, kad Jūs, kaip žmogus, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, kaip tėvas, kaip vienas iš svarbiausių ir darančių didžiausią įtaką Lietuvos žmonėms politikų, tikite, kad vaikui tinkamiausia, saugiausia ir sveikiausia vieta augti yra šeima. Mes visi kartu be svarstymų privalome to siekti. Lietuva jau seniai yra pasiruošusi globos namų pertvarkai, reikia tik to norėti. 

Pagarbiai

Rasa Dičpetrienė

organizacijos „Gelbėkt vaikus“ generalinė direktorė

 

VIENAS MAŽAS POELGIS GALI PAKEISTI VAIKO GYVENIMĄ

Sužinokite, kaip galite padėti