Prabėgusios mokinių atostogos: didesnė nauda ar žala?

Penktadienis 7 Rugsėjis 2018

Daugumai moksleivių vasara – itin laukta proga gerai pailsėti bei praleisti daugiau laiko su draugais. Tačiau žurnale „The Economist“ publikuoto tyrimo duomenimis, vasaros atostogos moksleiviams labiau kenkia, nei atneša naudą. Pasirodo, per vasarą vaikai vidutiniškai pamiršta apie 25 % žinių, įgytų per praėjusius mokslo metus. Dar prastesnis rodiklis pastebimas šeimose, kurios neturi galimybės vaikus užimti papildoma veikla atostogų metu.

Šią vasarą dauguma Lietuvos moksleivių atostogavo visus tris vasaros mėnesius – bene ilgiausiai pasaulyje. Ir nors nuo naujų mokslo metų vasaros atostogos trumpės beveik mėnesiu – 5-10 klasių moksleiviams bei gimnazistams jos prasidės birželio 24-ąja, – jos vis tiek bus beveik pusantro karto ilgesnės nei Vokietijoje, Danijoje ar Olandijoje.

„Ir mažiems, ir dideliems patinka vasara. Tačiau per ilgos atostogos – tai galimybė žmogui pamiršti dalį įgytų žinių arba atsilikti nuo bendro kolegų tempo. Tas pats galioja ir kalbant apie moksleivius“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. „Ir turiu omenyje ne tik statistinį moksleivį ir dalies jo įgytų žinių praradimą. Per vasarą smarkiai padidėja atotrūkis tarp vaikų, kurie atostogų metų lanko skirtingus būrelius ar vasaros mokyklas, ir jų bendraamžių, kurių šeimos neturi galimybės vaikų užimti papildoma lavinančia veikla.“

2007 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, po vasaros atostogų žinių lygis tarp vaikų iš daugiau ir mažiau pasiturinčių šeimų gali skirtis net 66 %. Vienas iš šios didžiulės spragos mažinimo būdų – vasaros atostogų trumpinimas arba tolygus visų mokslų metų atostogų dienų paskirstymas.

Dauguma mokyklų JAV turi panašią vasaros atostogų trukmę, kaip ir Lietuvoje. Tačiau kai kurios mokyklos yra perėjusios prie dvylikos mėnesių trukmės mokslų metų su dažnesnėmis, bet trumpesnėmis atostogomis. Pastebėta, jog pastarųjų mokyklų moksleiviai demonstruoja aukštesnius akademinius pasiekimus nei jų bendraamžiai tradicinėse mokyklose, o į klases po atostogų grįžta pamiršę mažiau žinių.

„Svarbu pabrėžti, kad vaikų išsilavinimas visgi priklauso ne nuo atostogų dažnumo ir jų paskirstymo per metus, bet nuo bendros mokslo metų trukmės. Tačiau, kalbant apie pastarąją, tai nebūtinai turi būti vien tik mokykla. Puikia mokyklos alternatyva vasarą gali tapti neformalusis ugdymas. Juk švietimo tikslas – ne tik perduoti vaikams faktus ar formules, bet ir išmokti savarankiškai mąstyti ir domėtis pasauliu“, – komentuoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Ir nors neformalusis ugdymas gali padėti vaikams išsaugoti ar net praplėsti turimas žinias per vasaros atostogas, šiai ugdymo priemonei šiandien Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Kaip skelbia Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, šiuo metu neformalaus švietimo krepšelis siekia 15 eurų per mėnesį vienam vaikui.

„Inovatyvios neformaliosios veiklos ypač uždega vaikus, suteikia jiems pasitikėjimo savo jėgomis, paskatina vaikus siekti žinių – ieškoti naujos informacijos jiems priimtinais kanalais, dalintis šia informacija su bendraamžiais ir taip tobulinti savo žinias bei gabumus. Tačiau 15 eurų per mėnesį kokybiškam programavimo, kalbų, robotikos ar kitokiam būreliui – tai tas pats, kas nieko. Todėl daugiau dėmesio turi būti skiriama verslo ir atskirų asmenų filantropinei veiklai skatinti, vaikų – būsimų Lietuvos specialistų – kokybiškam ugdymui palaikyti“, – sako vienas iš „Gelbėkit vaikus“ rėmėjų, verslininkas Deividas Jacka.

Pasak D. Jackos, mažesniuose miestuose, trūkstant specialistų ir, dažnai, finansų, vaikams negali būti pasiūloma inovatyvesnių, įdomesnių neformaliojo ugdymo veiklų. Be to, neformaliojo ugdymo veiklos dažnai vyksta mokyklose po pamokų, todėl atokesnėse kaimo vietovėse gyvenantys vaikai jose dažnai dalyvauti negali, nes, pasibaigus būreliui, paprasčiausiai neturi kaip grįžti namo.

„Todėl nemažos dalies Lietuvos vaikų išsilavinimo lygis bei pasiruošimas naujiems mokslo metams priklauso nuo visuomenės palaikymo. Esame dėkingi mums padedantiems partneriams ir tikimės, kad ateityje daugiau žmonių ir organizacijų prisidės prie vaikų ugdymo palaikymo“, – teigia Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė. 

VIENAS MAŽAS POELGIS GALI PAKEISTI VAIKO GYVENIMĄ

Sužinokite, kaip galite padėti