Psichologė: „pasakos naudingos ir suaugusiems“

Antradienis 5 Gegužė 2020

Pasaka vaiko gyvenime yra labai svarbi. Jos svarba ypač išauga šiuo laikotarpiu, kai „iškrentama“ iš įprastos rutinos, kai vaikai savo aplinkoje jaučia nerimo kupiną atmosferą, iš radijo ar televizijos girdi ar mato grėsmę transliuojančias žinias bei baimingas suaugusiųjų reakcijas į jas. Vaikas viską girdi, viską mato, viską supranta, bet kitaip nei mes, suaugusieji. Mūsų – suaugusiųjų – užduotis yra vaikui viską paaiškinti jam suprantamu būdu, pabūti šalia ir užtikrinti vaikui taip reikalingą saugumo jausmą. Pasakos sekimas ar skaitymas yra vienas būdų, padedančių nusiraminti net tik vaikui, bet ir ją skaitančiam suaugusiajam. Apie visa tai kalbamės su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologe Silvestra Markuckiene.

Svarbiausia – nuoširdus laikas drauge

„Šiomis dienomis, labiau nei bet kada, vaikui svarbu suaugusiojo artumas, nuoširdus laikas drauge su vaiku“, – pokalbį pradeda psichologė. „Nebūtina prisigalvoti naujų veiklų ar užduočių. Tam artumui išgyventi kuo puikiausiai tinka pasakų ar istorijų skaitymas drauge. Suaugusiojo laikas, praleistas kartu su vaiku prie knygos, mažajam transliuoja žinutes: „aš esu šalia“, „aš esu su tavimi ir dėl tavęs“, „mums gera kartu“, „mes esame saugūs“. Šie dalykai yra ypač svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams“, – pasakoja Silvestra.

Vaikui svarbu žinoti, kas bus

Psichologė apžvelgia ir daugelio tėvų patirtą situaciją, kai vaikas prašo vis tos pačios pasakos ar istorijos, taiso intonaciją, kuria reikia skaityti tam tikrą vietą, įterpia praleistą žodį. Tėvams kurį laiką būna smagu, jie jau mintinai išmoksta tą pasaką vis beskaitydami. Natūralu, kad suaugusiems atsibosta ta pati istorija. Tėvai kartais ir susierzina, nesuprasdami, kam vaikui to reikia, jie stengiasi pasiūlyti ką nors naujo ir įdomesnio, o vaikui reikia vis tos pačios pasakos. „Tokių vaikų prašymų šiuo nestabiliu laikotarpiu gali net padaugėti“, – sako psichologė ir priduria, kad „vaikui, kaip ir kiekvienam žmogui, yra labai svarbu žinoti, kas bus, svarbu suvokti bei kontroliuoti situaciją ir taip mažinti nerimą ir tuo pačiu stiprinti pajėgumo jausmą“, – pabrėžia S. Markuckienė.

Kadangi vaiko, ypač ikimokyklinuko, gyvenime yra labai daug nežinomųjų, daugelis dalykų šiame pasaulyje jam yra nauji, sukelia ne tik smalsumą, bet ir nerimą. Dabar stiprus tampa „aš žinau, aš galiu“ jausmo poreikis. Vaikai savo nerimą stengiasi kontroliuoti ten, kur yra pajėgūs – gerai žinomoje pasakoje ar istorijoje. „Ne taip perskaitei, praleidai žodį ir kiti vaiko pastebėjimai gali tėvus ne juokais suerzinti. Tėvams svarbu suprasti, jog klausydamas vis pasikartojančios pasakos vaikas patiria pajėgumo jausmą. Žinodamas, numatydamas, kas bus toliau pasakoje, vaikas tampa šio proceso šeimininku, nulemiančiu vyksmą, valdančiu situaciją, vedančiu iki laimingos pasakos pabaigos. Jis tarsi pats įveikia visas kliūtis, siužeto žinojimas užtikrina tikėjimą, kad taip ir bus, kad viskas bus gerai, o ši mintis padeda išlaikyti viltį ir nurimti. Ir taip nutinka kiekvienąkart skaitant pasaką!Tokiu būdu vaikas susikuria pajėgumą savo gyvenime, stabilumą, struktūrą daug nenuspėjamumo ir chaoso turinčiame pasaulyje. Vaikai nori patirti, kad jie kontroliuoja gyvenimą ir pasikartojanti pasaka ar istorija jiems šį jausmą puikiai suteikia“, – sako specialistė.

Padeda ugdyti vaiko gebėjimus

Pasakos ar istorijos yra naudingos ne tik dėl saugumo jausmo, bet ir dėl to, kad jos ugdo pažintinius vaiko gebėjimus. Pasakos moko vaiką kalbos raiškos: klausydamas mažasis mokosi ištarti žodžius, pagauna sakinių struktūrą, išmoksta vartoti naujų žodžių. Ypač ankstyvame amžiuje pasaka padeda ugdyti vaiko kalbą, o kalbos raida yra tiesiogiai susijusi su mąstymo gebėjimais.

Labai svarbi vaikui ir pasakose užkoduota išmintis bei vertybės. „Pasakos moko, kad negandos įveikiamos ir viskas baigiasi gerai, kad norint pasiekti tikslo, reikia daug darbo įdėti, kantrybės turėti, kad sekasi sumaniems ir drąsiems, kad už gerumą gerumu atsilyginama, kad per atjautą draugai bei padėjėjai atsiranda, kad gėris nugali blogį ir daugelio kitų bendražmogiškų dalykų“, – vardija psichologė.

Audio pasakos taip pat naudingos

Žinoma, ne visi tėvai turi laiko, jėgų, galimybių savo vaikams sekti ar skaityti pasakų, istorijų. Tam puikiausiai tinka pasakų garso įrašai. Vaikas, klausydamas įrašo, supranta, kad yra normalu, jog suaugusieji vaikams skaito pasakas, kad tai daro ne tik jo tėvai, bet ir daugelis kitų žmonių, kad tai yra įdomu ir gera.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ įgyvendinama kampanija „Gelbėk su pasaka“, turi daugialypę skatinančią socialinę potekstę: tėvams leisti daugiau laiko su savo vaikais ir drauge skaityti pasakas; nepamiršti prisidėti prie tų Lietuvos vaikų ir šeimų gyvenimo, kurioms koronaviruso pandemija išmušė pagrindą iš po kojų; dalintis savo skaitomos pasakos vaizdo ar garso įrašu socialiniuose tinkluose pažymint grotažymę #GelbėkSuPasaka ir taip kurti naudingą turinį kitiems tėvams bei vaikams. Tai ypač aktualu dabar, kai būdami nerimastingame laikotarpyje tėveliai ne visada gali praleisti daug kokybiško laiko su savo vaikais. Pasakų galima klausytis bet kada ir bet kur, net ir vaikui žaidžiant kitus žaidimus, tereikia tik Facebook, Instagram ar Youtube aplinkoje suvesti #GelbėkSuPasaka ir norimą pasaką įsijungti.

„Štai taip kruopelytę po kruopelytės vaikas susikuria savo pasaulio vaizdą. Stebėdamas savo tėvus bei kaupdamas patirtį vaikas augdamas suvokia, kad skaityti ir klausytis yra malonu, kad mėgstamomis istorijomis galima dalintis, kad teisinga yra pagalvoti apie tą, kuriam šiandien sunkiau“, – apie kampanijos naudą kalba psichologė.

Pasakos naudingos ir suaugusiems

„Greta jau išvardintų naudų vaikams, pasakų skaitymas yra vertingas ir suaugusiems“, – sako S. Markuckienė. Kai tėtis ar mama mato susidomėjusias vaiko akis, kai suvokia, jog gali vaiką lydėti per fantazijos pasaulį, kai skaitant pasaką tėčio ar mamos buvimas šalia turi tiek galios, kad vaikas nurimsta ir užmiega – visa tai stiprina pasitikėjimą savimi bei jausmą, jog esi pakankamai geras tėtis ar mama, o tai veda į pozityvesnį bendravimą ir glaudesnį ryšį su vaiku“, – tvirtina organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė.

Pasakos skaitymas suaugusiuosius gali sugrąžinti į malonias vaikystės patirtis. Arba tai gali būti puikus būdas duoti sau tai, ko savo vaikystėje nesame turėję. Be to, yra tokių pasakų ir istorijų, kurios įvairiais amžiaus tarpsniais atveria vis kitas prasmes. Yra pasakų, kurios yra tarsi labiau skirtos suaugusiems nei vaikams, pavyzdžiui, „Mikė Pūkuotukas“. „Taigi, kviečiu skaityti pasakas drauge su vaikais, stiprinti tarpusavio ryšį, didinti saugumo jausmą ir, žinoma, dalyvauti kampanijoje „Gelbėk su pasaka““, – pokalbį baigia psichologė.

VIENAS MAŽAS POELGIS GALI PAKEISTI VAIKO GYVENIMĄ

Sužinokite, kaip galite padėti