Naujienos

Mes, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“, reiškiame susirūpinimą dėl pastaruoju metu vykstančio visuomenės klaidinimo formuojant nuomonę, kad mažiau nei prieš metus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra kenksmingas šeimoms ir nepritariame siūlomoms šio įstatymo pataisoms, realiai prieštaraujančioms ne tik LR Konstitucijai, Baudžiamajam kodeksui bet ir JT Vaiko teisių konvencijai, kurią mūsų šalis ratifikavo dar 1995 metais.

Esu trijų vaikų mama. Kai kurie draugai mano, kad mes su Jurgiu esame gana senamadiški tėvai, nes turime lūkesčių savo vaikams. Kiti mano, kad esame labai progresyvūs, nes mezgame dialogą su jais visomis temomis.

Mes tikimės iš jų pagarbos kitiems. Taip pat tikimės, kad jie atliks namų ruošos darbus, paisys gerų manierų, bus geri ir empatiški. Taip pat, kad jie gerbs save. Ir, beje, gana dažnai, o jei nuoširdžiai tai labai dažnai, žmonės pastebi, kad mūsų vaikai yra labai mandagūs. Tačiau šis gero elgesio pradžiamokslis buvo pradėtas diegti nuo pat gilios vaikystės.

NVO koalicija „Už vaiko teises“ ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu vykstančio visuomenės klaidinimo, formuojant nuomonę, kad beveik prieš metus priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra kenksmingas šeimoms.

Dėl intensyvaus automobilių eismo ryte pavėlavai į susitikimą, užgriuvus skubiems darbams visa dieną neturėjai laiko pabaigti rengti seniai pradėtos ataskaitos, nors ją atiduoti reikėjo jau praeitą savaitę, prieš išeinant namo įsivėlei į konfliktą su vadovu, kuris 17.55 val. tau norėjo pristatyti naują projektą, prie kurio reikės dirbti. Esi taip susierzinusi, kad net dūmai iš ausų rūksta, bet vis tiek dar privalai nuvažiuoti į darželį pasiimti vaikų, nusipirkti maisto, pagaminti vakarienę, o vyras kaip tik išvykęs su darbo reikalais, tad teks suktis vienai. Pažįstama situacija?

Šiuo metu itin aktualiais smurto prieš vaikus klausimais „Ji“ žurnalo žurnalistė kalbasi su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologe Laura Milčiene.

1. Kiek metų dirbate šioje srityje, tai yra padedate smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms? Kaip keičiasi situacija ir kaip greitai tai vyksta?